Vizija Jul 11, 2005

Vizija: Raumenu Zmogus
Sedejome kambaryje, berods tai buvo virtuve, dviese. As ir padaras panasus i zmogu, taciau su ragais ir, berods, kanopomis. Jis neturejo odos - matesi jo raumenys, ir jis buvo nuogut nuogutelis.

Pastarasis man kazka labai ramiai aiskino. Zinojau, kad mano pasnekovas labai panesejo i Velnia, taciau jokiu neigiamu emociju jam nejauciau. Netgi nepastebejau jo neiprastos isvaizdos ir aplinka buvo pripildyta ramybe ir draugiskumu.

Staiga mano perspektyva persinese i lauka, to namo, kur sedejome isore. Sirdyje jauciau, jog tai arba Kauno arba Toronto miestas. Aplinkui matesi senoviniai pastatai, kazkas panasaus i vienuolyna.

Apacioje pamaciau kaip mano draugas vienuolis Petras bega per viena is vienuolyno koridoriu, o tuo paciu salia jo poksi kaip sprogimai tuo paciu priversdami ji is atsargumo soktelti i sona.

Toliau maciau to vienuolyno siena kaip ji atrodo dabar ir po kokiu 10-20 metu. Tai buvo labai idomu stebeti, panasiai kaip Holivudo filmuose rodo veiksma "Dabar" ir po kazkiek tai metu. Taigi, ta siena keitesi mano akyse, langai tapo uzmurinti, apacioje auges vijoklis apkerojo visa siena iki pat stogo. Pati siena tapo senesne, nugairinta veju ir paveikta kitu gamtos veiksniu.